Apie Jėzaus motiną Mariją

Kiekvienas žino, kad katalikai ir stačiatikiai labai didelį dėmesį skiria Jėzaus motinai Marijai. Štai šį mėnesį katalikų bažnyčiose giedamos ištisos litanijos, bet ar tai paremta Biblija?
Kadangi Katalikų Bažnyčia pripažįsta Šventąjį Raštą vienu iš savo tikėjimo šaltinių, tai jos mokymas turi būti pagrįstas Biblija.
Taigi pateiksiu keletą eilučių, kalbančių apie tai, ką galima garbinti, o ko ne.

"Nedaryk sau jokio drožinio, nei jokio atvaizdo to, kas yra aukštai danguje, žemai žemėje ar po žeme vandenyje.

Nesilenk prieš juos ir netarnauk jiems! Nes Aš, Viešpats, tavo Dievas, esu pavydus Dievas, baudžiąs vaikus už tėvų kaltes iki trečios ir ketvirtos kartos tų, kurie manęs nekenčia,

bet rodąs gailestingumą iki tūkstantosios kartos tiems, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų." (Iš 20,4-5)
Ir dar:
"Ir sako man [angelas]: "Rašyk: 'Palaiminti, kurie pakviesti į Avinėlio vestuvių pokylį'". Jis pridūrė: "Šie žodžiai yra tikri Dievo žodžiai!"

Aš puoliau jam po kojų, norėdamas jį pagarbinti, bet jis įspėjo: "Žiūrėk, kad to nedarytum! Juk ir aš esu tarnas, kaip tu ir broliai, kurie laikosi Jėzaus liudijimo. Dievą garbink! O Jėzaus liudijimas yra pranašystės dvasia". (Apr 19,9-10)

Pirmoji citata - antrasis Dievo įsakymas - draudžia garbinti bet kokį atvaizdą. Tad visus tuos, kurie garbina Marijos ir šventųjų paveikslus Dievas kaltina stabmeldyste. Na, o bandymas teisintis, kad garbinamas ne pats atvaizdas, bet tai, kas jame vaizduojama visiškai nepagrįstas. Ir, tarkime, senovės graikai garbindami kokią nors Dzeuso statulą, tuo pačiu tikėjo, kad jis gyvena Olimpe. Taigi čia tik išsisukinėjimas.

Antrojoje citatoje rašoma apie tai, kad apaštalas Jonas pagarbino angelą. Ir štai perskaitome įspėjimą, kad to daryti jokiu būdu negalima. Po to paraginama garbinti Dievą. Randame ir paaiškinimą, kodėl negalima garbinti nieko kito, išskyrus Dievą. Angelas sako, "ir aš esu tarnas, kaip tu ir broliai, kurie laikosi Jėzaus liudijimo." Tad tarnai turi garbinti Dievą, o ne patys būti garbinami. Tai liečia ne tik angelus, bet ir Mariją bei visus tuos, kuriuos katalikai ir stačiatikiai laiko šventaisiais.

Nėra tokios Biblijos vietos, kurioje Dievo žmogus garbintų ką nors dar, be Dievo. Tad garbinti galime tik Kūrėją, o ne Jo kūrinius. Juk ir Jėzus į šėtono gundymą jį pagarbinti atsikirto: "Viešpatį, savo Dievą, tegarbink ir Jam vienam tetarnauk."

Acid3 testas

Šiandien išbandžiau naršyklių suderinamumo su standartais Acid3 testą. Geriausiai pasisekė Opera 9.5 beta 2. Rezultatas 77/100. Nedaug nusileidžia Safari su 75/100. Opera 9.5 beta gavo 60/100, Firefox 52/100, Opera 9.27 - 46/100. Visiškai prastai sekėsi Internet Explorer 6. Tik 12/100. Bet nepaisant rezultatų, man patogiausia Firefox.
Išbandžiau ir Acid2 testą. Naršyklė turėjo parodyti geometrinį veiduką, "nupieštą" su css ir sakantį "Hello World!" Parodė Safari ir visos Operos versijos. Paskutinė stabili Firefox versija rodė išdarkytą, o vargšas Explorer 6 visiškai sumakalavo.

Apie apsišaukėlę Tatjaną

Yra tokia svetainė viduje.puikiai.lt/sirius/. Į akis tuoj krinta antraštė - Pakylėtųjų valdovų laiškai. Ir tikrai, tų laiškų, pavadintų diktavimais, ten yra ne vienas ir ne du. Taigi, manau reikėtų skirti truputį dėmesio "pakylėtųjų" aptarimui.
Diktavimų autoriais įvardinti keliolika "valdovų". Tarp jų "yra" ir Jėzus, Gautama Buda, Marija, Mozė, Melchizedekas, Konfucijus, senovės graikų, indų dievai ir net caras Nikolajus - tas pats, kurį sušaudė bolševikai. Yra dar daug kitų, mažiau girdėtų vardų. Na, o diktavimus "gauna" Tatjana Mikušina, gyvenanti Rusijoje. Taigi nenuostabu, kad kai kuriuose diktavimuose išskirtinis dėmesys skiriamas Rusijai.
Visi "pakylėtųjų" laiškai yra gana nuobodūs, tad visų, aišku, neskaičiau. Tačiau išskirti bendrą diktavimų bruožą nėra labai sunku. Juose daug vietos užima teiginiai, kad ateina nauja era žmonijos istorijoje. Žmonės turėtų pereiti į aukštesnį dvasinį lygį. Tad diktavimų esmė tokia.
Žinoma, yra įsitikinusių, kad visa tai gryna tiesa, bet ar tai gali būti tiesa? Kaip per kažkokią Tatjaną gali kalbėti Jėzus? Kiekvienas, bent truputį išmanantis Bibliją, supras, kad tai visiškas absurdas. Tačiau Tatjanai tai visiškai nesvarbu. Jai net neužteko iš Šventojo Rašto ištraukti Jėzų - reikėjo ir Melchizedeko, Mozės, apaštalo Jono, Marijos... Net katalikų šventasis Tėvas Pijus įtrauktas. Taigi diktavimų autorė panaudojo daugumą jai žinomų vardų, paimdama iš įvairių religijų, istorijos, Biblijos... Jai būdingas sinkretizmas - bandymas jungti įvairių religijų elementus. Tačiau išeina kaip reaguojant skirtingiems elementams - druska labai skiriasi nuo ją sudarančių natrio ir chloro. Bet iš krikščionybės, galiu drąsiai sakyti, nepaimta nieko, išskyrus vardus.